Naujienos

Sau. 20, 2015

Paauglių patyčių ir savižudybių gali būti mažiau

Lietuvos visuomenėje didelio atgarsio sulaukė paauglių savižudybės, įvykusios per pastarąsias kelias savaites. Dar labiau neramina statistika, kuri rodo, kad tiek patyčios, tiek paauglių savižudybės jau yra tapusios įprastu reiškiniu.

Piešinio autorė: G.Ambraziūnaitė. Kampanijos
Piešinio autorė: G.Ambraziūnaitė. Kampanijos "Be patyčių" konkursas,2013m.

2014 m. Tarptautinės mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos studijos duomenimis net du iš trijų Lietuvos mokinių yra susidūrę su patyčiomis t. y. iš jų tyčiojosi arba jie patys tyčiojosi iš kitų. Nustatyta, kad patyčias patyrė 31,2 proc. berniukų ir 27,7 proc. mergaičių. Tuo tarpu patys iš kitų dažniau linkę tyčiotis berniukai (29,8 proc.) nei mergaitės (15,3 proc.).

Higienos instituto duomenimis 2013 m. Lietuvoje nusižudė 44 paaugliai nuo 10 iki 19 metų. Kitaip tariant, po vieną jauną žmogų nusižudydavo beveik kiekvieną savaitę. 2012 m. to paties amžiaus paauglių savižudybių buvo mažiau – 32.

Nevyriausybinės organizacijos „Vaikų linija“ ir „Jaunimo linija“ ne tik teikia emocinę paramą vaikams ir jaunimui, bet ir siūlo būdus, kaip spręsti patyčių bei savižudybių problemas. Turėdami omenyje patyčių ir savižudybių statistiką, neturėtume susikoncentruoti vien į konkrečias mokyklas ar atvejus. Visi turime suprasti, kad patyčios yra praktiškai kiekvienos mokyklos kasdienybė. Deja, ir paauglių savižudybės mūsų šalyje tapo gana įprastu įvykiu. Todėl šios problemos turi būti sprendžiamos iš esmės, o ne ieškoma greitų ir paviršutiniškų sprendimų tuomet, kai konkretūs įvykiai sukelia didelį atgarsį visuomenėje.

2008-ais metais Švietimo ir mokslo ministerijos  iniciatyva Lietuvos mokyklose buvo pradėta įgyvendinti pasaulyje pripažinta Olweus patyčių prevencijos programa, kurios efektyvumą yra patvirtinusi ne viena mokslinė studija. Mokyklose, kuriose minėta programa buvo intensyviai įgyvendinama, patyčių sumažėjo. Tačiau programa turi būti vykdoma ne vienerius ar dvejus metus, o nuolatos. Taip pat  svarbu, kad minėta ir analogiškos programos apimtų kuo daugiau mokyklų. Kai kurios nevyriausybinės organizacijos įgyvendina kitas moksliniais įrodymais grįstas smurto prevencijos ar psichikos sveikatos stiprinimo programas – pvz. „Antras žingsnis“, „Zipio draugai“.

„Daugybė žmonių vis dar mano, kad patyčios yra nieko blogo ar netgi tiki, kad jos gali sustiprinti vaiko atsparumą. Tačiau daug mokslinių studijų patvirtino, kad patyčių pasekmės yra  neigiamos. Todėl kiekvienoje mokykloje į bet kokias patyčių apraiškas suaugusieji turėtų mokėti tinkamai reaguoti. Patyčios vyksta, jeigu joms yra leidžiama vykti“, – sako „Vaikų linijos“ vadovas Robertas Povilaitis.

Lietuvos savižudybių rodikliai yra didžiausi Europoje jau kelis dešimtmečius, tačiau šios problemos sprendimas iš mirties taško vis dar nepajudėjo. Po Vytauto Šapranausko savižudybės 2013 metais Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo įsteigta darbo grupė, kuri turėjo sukurti veiksmų planą savižudybių problemai spręsti, tačiau šis planas iki šiol nepradėtas įgyvendinti. Maža to, dėl neskaidrios darbo grupės veiklos ją kritikavo daug žinomų Lietuvos psichikos sveikatos ekspertų, įvairių pažeidimų nustatė Seimo Antikorupcijos komisija.

„Norėdami, kad būtų mažiau paauglių savižudybių, turime spręsti ir suaugusių savižudybių problemą, nes vaikai tokį problemų sprendimo būdą perima iš suaugusių. Kartu su kitais savižudybių prevencijos ekspertais esame suformulavę konkrečius siūlymus, kaip tai padaryti, tačiau jie turi būti įgyvendinami visos šalies mastu. Taip pat turime iš esmės įgyvendinti 2007 m. patvirtintą ir į stalčių padėtą Psichikos sveikatos strategiją. Kiek dar nelaimių turi įvykti, kad suprastume, jog šioje srityje reikalingi esminiai pokyčiai, o ne epizodinės korekcijos?“, – teigė „Jaunimo linijos“ vadovas Paulius Skruibis.

Specialistai siūlo savižudybių rizikos įvertinimo ir reagavimo mokymus integruoti į visas policininkų, ugniagesių-gelbėtojų, gydytojų, slaugytojų, pedagogų, dvasininkų, karininkų, įkalinimo įstaigų darbuotojų, socialinių darbuotojų ir psichologų ruošimo programas. Taip pat siūloma užtikrinti trumpalaikę psichologinę pagalbą visiems žmonėms, kurie po mėginimo nusižudyti pateko į gydymo įstaigas. Tai tik keli pavyzdžiai iš siūlymų, kurie jau prieš kelis metus pateikti Sveikatos apsaugos ministerijai.

„Vaikų linijos“ svetainėse www.vaikulinija.lt ir www.bepatyciu.lt galima rasti informacijos apie patyčias ir kaip į jas reaguoti. „Jaunimo linijos“ svetainėse www.jaunimolinija.lt ir www.sumazinktyla.lt  pateikiama informacija apie tai, kaip galima padėti žmogui, galvojančiam apie savižudybę.

„Vaikų linijoje“ nemokamą pagalbą internetu ir telefonu 116 111 kasdien 11-21 val. teikia daugiau kaip 120 konsultantų, „Jaunimo linijoje“ 160 savanorių dėka pagalba teikiama internetu ir nemokamu telefonu 8 800 28888 visą parą.

Abi organizacijos yra Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacijos narės.

 

Kontaktams:

Paulius Skruibis, tel. 8 686 36979

Robertas Povilaitis, tel. 8 698 88797

Grįžti Viršus